Mazda 3: Japonijoje ne tik sakuros žydi

Mazda 3: Japonijoje ne tik sakuros žydi 189 views — 2 months ago —
0
comments


Visais laikais, kiek pamenu, Mazda buvo tas automobilių gamintojas, apie kurio egzistavimą neturėjau jokių jausmų. Nebūčiau išvardinęs nei vieno jų turimo variklio, pamatęs interjerą nebūčiau pasakęs, kuriam modeliui jis priklauso. Ties šiuo gamintoju mano galvoje švilpavo vėjai. Gal žinojau tik tiek, kad 323F ir MX-5 modeliai turėjo atsiverčiančius priekinius žibintus. That’s it!

Viskas pradėjo keistis kai pasirodžiau pirmuose savo slalomuose su fotoaparatu. Ten Miatos statė visus bemwus ir civic’us į vietą. Ilgainiui išsiaiškinau, kad tai beveik tobula mašina tokiam autosportui. Tada dar ir Tauras Tunyla bei, vėliau, Justas Gudinavičius, žiedinėse lenktynėse parodė, kad Mazda nusipelno daugiau automobilistų dėmesio, nei aš galvojau iki tol. 

Vėjus, kurie švilpavo mano galvos Mazdos stalčiuje po truputi pradėjo raminti įdomi informacija. Daugumai automobilių gamintojų susirgus hibridų karštine, samurajų šalies atstovas atskalūniškai pareiškė, kad benzininis variklis irgi gali būti ekologiškas ir taupus, tik tam reikia jį ištobulinti. Ir tame prasmės mačiau labai daug – vargu ar pastaraisiais metais kas nors bandė iš paprasto benzininio variklio išgauti didesnį efektyvumą. Turbokompresoriai ir hibridinės technologijos, sakot? Žinau, bet ar ne per paprasta? 

Gal ne per paprasta, nes tam irgi reikia nemažai pastangų. Tik Mazdos požiūris šiuo klausimu man labiau patinka. Gal visgi pabandykime iš to, ką turime, išspausti viską, o tik tada imkimės naujų priemonių. Čia kaip lenktynėse. Važiuoji su tuo, ką turi, o kai matai, kad sugebėjimai viršija automobilio galimybes, keiti automobilį. Na, suprantat? Ką mazda spėjo šiuo klausimu nuveikti šiek tiek vėliau tekste.

Mazdos, galų gale, pradėjo dygti aplink mane kaip grybai po lietaus. Žurnalistų ralyje Dainius Leonavičius su naująja Miata rodė vairavimo klasę, Justės ir Ilonos ekipažas, su kuriuo per pietus gurkšnojome kavą atstovavo, atspėjote, Mazdos komandai. Mieste vis dažniau pastebėdavau puikiu dizainu išsiskiriančius kasdienius japoniškus automobilius. Net mano geriausias draugas nusipirko Mazda SUV. Ir žinot ką – tas plentinis visureigis man labai patiko!

Kažkaip keista: visą vaikystę augau domėdamasis automobiliais, bet Mazda niekada manęs nedomino. Tik staiga mano gyvenime jos pradėjo lysti iš visų pusių. Mėgstu įsitikinti pats, tad sulaukęs kvietimo išbandyti naująjį Mazda 3 sedaną jo nekantriai laukiau.

Mazda 3

Gavęs raktelius ir kieme atsirakinęs automobilį iškart nusivyliau – aš norėjau tos velniškai gražios raudonosios, o gavau pilką! Bet labai gražiai tamsiai pilką. Tiesą sakant žodį nusivylimas panaudojau tik dėl dramaturginių tikslų. Automobilio dizainas man atrodo puikus. Per kelis pastaruosius metus šio gamintojo linijos smarkiai paaštrėjo. Priekinės lempos dabar tikrai japoniškos – nežinau ar geriau palyginti su samurajaus kardu, ar su japonų siauromis akimis. Tarp lempų esanti futbolo vartų dydžio variklio aušinimo anga atrodo neproporcingai didelė, bet po kurio laiko pripranti.

Užpakalis – toks pat aštrus kaip priekis. Galiniai žibintai dabar išsiskiria keturiais raudonai šviečiančiais žiedais, o posūkio signalui palikti vos keturi nedideli taškeliai žiedų viduryje. Agresyvumo prideda du išmetimo vamzdžiai, o bendras dizainas, kaip ir priekyje, neperkrautas ir neturintis nereikalingų linijų. Kai kurie gamintojai čia mėgsta persistengti, Mazda, tuo tarpu, žino, kad mažiau yra daugiau.

Pažiūrėjus į automobilį iš šono supranti, kad dviračio kompaktinių sedanų klasėje neišrasi. Pastačius šalia Mazda 3 ir, pavyzdžiui, Toyota Corolla, pritemdžius šviesą kambaryje, vargu ar atskirsi kur kuri. Blogo nieko tame nėra, nes labiausiai pastebimas išskirtinumas žiūrint automobilį iš šono – ratlankiai, visa kita tai tik kelios linijos. Mazda sau gėdos čia neprisidarė – 18 colių ratlankiai atrodo puikiai.

Mazda 3

Mazdos salonas – nuostabus! Patiko nuo pirmų minučių ir nei karto neleido suabejoti. Visų mygtukų išdėstymas intuityvus ir visada po ranka. Perskaitykite dar kartą – mygtukų išdėstymas. Čia nėra jokių liečiamų ekranų! Tai reiškia mažų mažiausiai du dalykus: pirma – Jums nereikės po kiekvieno muzikos pagarsinimo su mikropluošto šluoste nuvalyti ekrano; antra – norėdami pasigarsinti muziką Jūs neturėsite patraukti akių nuo kelio tam, kad pagarsintumėte muziką, o ne išjungtumėte navigaciją. Trečia – mažiau keiksitės prie vairo.

Ekranas, nors ir išlindęs virš priekinės panelės, atrodo labai organiškai įsipaišęs į bendrą vaizdą. Atsiradus kvailai madai gamykliškai montuoti ekranus taip, lyg visi vairuotojai būtų kurios nors pavežėjų įmonės darbuotojais, Mazdos dizaino skyrius vis dar vadovaujasi estetikos pajutimu. Tai, ką rodo ekranas, taip pat gražu. Visi meniu rodomi juodame fone ir kol tiesioginiai saulės spinduliai nepašviečia net nesimato ekrano kraštų. 

Tai, kas rodoma ekrane ne tik gražu, bet ir patogu. Meniu struktūra ir valdymas aiškūs nuo pirmo prisėdimo. Laikrodis visada aiškiai rodomas kamputyje, o informacijos pateikiama tiek, kiek reikia ir nei trupinėlio daugiau. Nebent nori daugiau. Tada gali įsijungti, pavyzdžiui, informacinį ekraną, kuris rodo kiek palydovų ir kokiu stiprumu juos šiuo metu mato automobilio GPS sistema.

360 laipsnių kampu veikianti aukštos kokybės kamerų sistema – dažna funkcija automobiliuose, bet ši man patiko tuom, kad veikia net važiuojant greitkelio greičiu. Kam to reikia? Visiškai niekam, bet visai smagu į kelią žiūrėti nuo priekinio bamperio – primena Need For Speed laikus. Dar vienas geras daiktas – BOSE sistema, per kurią muzika groją tikrai neblogai.

Mazda 3

Labai gerai ir tai, kad spidometro centre taip pat ekranas, bet jis viską rodo atvaizduodamas seną gerą analoginę rodyklę. Dėl to viskas aišku ir pažvelgus į spidometrą nepasijauti it kompiuteriniame žaidime. Tiesa, minimalizmo čia man buvo kiek per daug. Einant per režimus norėjosi, kad ekranas būtų išnaudotas daugiau ir būtų pasirinkimų atvaizduoti daugiau informacijos. Kitą vertus – atvaizduojama tik pati svarbiausia.

Tam, kad neatrodyčiau papirktas Mazdos, pasakysiu prie ko galėčiau prikibti. Vairo oda ne pati patogiausia liesti, visai norėtųsi vietomis perforuotos. Tikiu, kad tai iškristų iš bendros dizaino visumos, todėl labai barti Mazdos už tai neturiu moralinės teisės. Už ką pagirti, vėlgi, yra. Vairas – velniškai gražus. Daug kas sakė, kad panašus į BMW, buvo, kam panašus ir į senųjų Mercedes-Benz vairus. Man, kol neišgirdau šių palyginimų, jis nepriminė nieko, o dabar tiesiog bandau išmesti šiuos palyginimus iš galvos.

Mazda 3

Važiavimas. Valdymas. Šie du aspektai nėra tokie nuostabūs, kaip smarkiai išgirtas interjero vaizdas, bet tam, kad tokiais taptų, reikia visai nedaug.

Automobilio važiuoklė sureguliuota labai gerai, posūkiuose ir staigesniuose manevruose mašina išlieka stabili ir užtikrinta. Į vairo pasukimus sedanas reaguoja greitai ir tiksliai, norint mašiną valdyti kiek agresyviau, prie jos elgesio pratintis ilgai nereikia. Lygiai taip pat gerai ji susitvarko ir su užpakalio poreikiu važiuoti komfortiškai. Kelio nelygumai netampa jokia kančia ar nepatogumu. Nevažiuoji kaip ant debesies, bet šios klasės automobilyje taip ir neturėtų būti, bet nevažiuoji ir kaip su vežimo ratais. Visi nustatymai labai arti aukso viduriuko.

Nuo aukso viduriuko toliausiai nutolusi variklio galia. Teksto pradžioje rašiau apie kitokį Mazdos požiūrį į variklių ekologinimą. Taigi, vienas svarbiausių techninių skirtumų yra variklio suspaudimo laipsnis. Įprastai, kiek mano ir google žinios sako, benzininių variklių suspaudimo laipsnis siekia 11.0:1, kai tuo tarpu šiame Skyactiv-G technologijos variklyje jis pakeltas iki 13.0:1. Tai reiškia, kad viskas veikia ekologiškiau ir fainiau. Taip, fainiau. Aš ne inžinierius. 

Dar viena miškus sauganti technologija – cilindrų atjungimas. Tuo metu, kai varikliui nereikalinga didelė galia, jame dirba tik du cilindrai. Tai dar vienas būdas, kaip tauposi degalai.. Neišvengiamai yra ir mažas elektros aparatas, kuris šiek tiek padeda išjudinti automobilį iš vietos. Taigi, melavau, techniškai tai mažas hibridukas.

Visa tai saugo miškus, kelia šypseną gryn pysui ir yra tikrai gerai, bet… paspaudus akseleratorių šypsena ir teišspaudžia tik tie žaliuojantys medžiai aplink greitkelį. Miesto gyvenimui 122 arklio galias ir kiek daugiau nei 210 Nm generuojantys keturi cilindrai yra tikrai pakankamai, bet važiuojant užmiesčio greičiu ir norint atlikti lenkimo manevrą reikia jį susiplanuoti iš anksto. 

Mazda 3

Kokios buvo degalų sąnaudos mano testo metu, atvirai sakant, net nepažiūrėjau. Labiau rūpėjo mėgautis mašina, nei gilintis į technines detales, bet gamintojo tinklapis teigia, jog jos turėtų būti kiek didesnės nei 6 litrai šimtui kilometrų. Rezultatas ne stebuklingas, bet devyniasdešimčiai procentų vairuotojų tai turėtų būti daugiau nei puikūs skaičiai.

Ką daryti kitiems dešimčiai, kuriems reikia daugiau galios arba mažesnių sąnaudų? Arba abiejų iškart? Rinktis modelį su naujosios Skyactiv-X technologijos varikliu, turinčiu net 180 arklio galių ir keliais šimtais mililitrų mažesnes sąnaudas. Ir trimis tūkstančiais eurų brangesnę kainą.

Pamiršau paminėti pavarų dėžę – ji gera. Savo darbą atlieka puikiai, net nepastebi, kada ir ką ji daro. Tai reiškia, kad viską daro gerai.

Prie ko dar galiu prikibti, jei jau labai būčiau priekabus, tai juostų palaikymo sistema. Daugelyje automobilių ši sistema automobilį palaiko juostos viduryje, o tuo tarpu Mazdoje, jeigu leistume jai, tai tarp juostą žyminčių linijų mašina šokinėtų kaip stalo teniso kamuoliukas. Na, bet kadangi tai nėra autonominio važiavimo, o tik pagalbinė sistema, prisikabinti prie to negalima.

Apibendrindamas turiu pasakyti, kad vienas nuobodžiausių automobilių segmentų gali pateikti malonių staigmenų. Modelis su naujuoju 180 arklio galių varikliu ir su tomis pačiomis valdymo savybėmis, kaip mano bandytas, turbūt net galės vadintis pusiau karštuoju sedanu.

Technologinė dalis liko antrame plane, nes, kaip ir teigia pats gamintojas, jie turi aistrą kurti gražius automobilius ir tai jiems puikiai sekasi.

Mano Mazdos stalčiuke vėjai nebešvilpauja, bet jame dar yra daug vietos. Norom nenorom atkreipi dėmesį, kad šis gamintojas ne tik šiuo metu kuria puikius automobilius, bet turi ir įdomią istoriją. 

Gal nustokime garbinti vokiečius ir atsisukime ten, kur saulė teka?

P.S. Dėl techninų nesklandumų galerija kartais užsikrauna tik refreshinus puslapį. Atsiprašau.

Leave a Comment:

Autorinės teisės

Būtina nurodyti rally-video.eu kaip šaltinį. Griežtai draudžiama paskelbtą informaciją panaudoti kitose svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu nenurodant šaltinio ir teksto autoriaus.