Liga, kurios gydyti nesinori

Liga, kurios gydyti nesinori 5 193 views — 7 years ago —
0
comments —   


Sako jei pripažįsti, kad sergi, tai pirmas žingsnis iki išgyjimo. Šiuo atveju, man atrodo, šitas mano prisipažinimas tai tik gilesnis ligos etapas. Apie mediciną rašyt nepradėsiu ir nuo ralio temos net toli nenueisiu, kalbu apie Subaru ligą. Prakalbau apie ją todėl, kad pats jau rimtai ja užsikrėtęs - nuo praeitos savaitės nepaleidžiu foriko vairo.

Užkrėtė prieš kelis metus per 5 minutes

Labai keista, bet Subaru automobiliai turi kažką tokio kitokio, ko negali pamiršti. Pirmas mano pasisedėjimas subarike buvo prieš kokius šešis metus, kai bičiulis vežė mane ir mano brolį iš brolio kartingo treniruočių. Tai buvo pirmos kartos Impreza, kiek pamenu šeimininkas sakė, kad kažkas tarp WRX’o ir STI. Puiki pirma pažintis, ir nors ji truko gal penkias minutes, aš likau visiškai sužavėtas. Tą pačią dieną kiek vėliau kitas draugas mane vežė su savo iš mamos pasiskolintu trečios kartos Forester’iu. Sutapimas, bet per vieną dieną du pirmi kartai. Nedažnai taip.

Po tos dienos kaklą sukiodavau kaskart pamatęs įdomesnį Subaru automobilį, pradėjau skirti WRX’us nuo STI, Legacy nuo Outback ir ilgą laiką Subaru užkratas manyje buvo silpnas, bet ryškus.Enduro Sprint Latvia-1

Antras kartas nepaliko abejonių

Taip besukiodamas kaklą ir kartas nuo karto kažką pasiskaitinėdamas apie Subaru ir gyvenau kelis metus, gyvenau dar Klaipėdoje, o kai persikėliau į Vilnių, jau antrą mano gyvenimo čia dieną vėl sėkmė – su kolega važiavome pietauti, o jis vairavo klasikinės Subaru mėlynos spalvos Impreza STI hečbeką. Važiavom Sport Sharp rėžimu. Ir dabar aš griežtai nusprendžiau – anksčiau ar vėliau vairuosiu Subaru.

Nuo to karto vis dažniau ir dažniau prieš akis man šmėžuodavo tos šešios žvaigždės. Pakeitus darbą patekau į labai teisingą kolektyvą, nors sritis neturi nieko bendro su automobiliais, bet didžioji dalis kolegų čia visiški automobilių fanatikai. Ir aišku, kad tarp jų važinėjasi ir Subaru. Ir ne paprastas – Subaru Legacy Spec B. Ketvirtos kartos legasis su H6 varikliu, Bilstein važiuokle, pilna komplektacija ir Si-Drive sistema džiugina. Ir tik dar labiau užsimanai vairuoti Subaru kasdien. Na, OK, stengiuosi laikytis atokiau nuo to subariko, nes matau, kad jau tuoj parduosiu viską ką turiu, kad tik sėsčiau į tokį patį. Tada persikėliau dirbti į kitą padalinį ir čia susipažinom su Gediminu, kuris spėkit ką vairuoja… Teisingai – Subaru… Su juo pradėjome važinėtis į ralius ir pamačiau kitą Subaru pusę – patikimumą ir pravažumą. Kai tenka važiuoti vietomis, kur žodis kelias nelabai gali būti naudojamas supranti, kad sėdi tinkamame automobilyje.

Taigi dabar pažįstu Subaru visaip – kaip gamintoją, mokantį gaminti galingus, patogius, sportiškus automobilius plentui ir patvarius, patikimus ir pravažius automobilius bekelei. Sako visų galų meistrų nebūna ir su tuo sutinku. Bet gal todėl Subaru formulėje ir nedalyvauja, o daro tai ką moka geriausiai.

Subaru – tai bendruomenė

Prie šitos mano silpnybės didžiaja dalimi prisidėjo Subaru bendruomenė. Turbūt ne tik tarp automobilių, bet ir šiaip tarp įvairių bendruomenių Subaru klubas gali būti pozicionuojamas kaip vienas draugiškiausių.

Per vieną slalomo treniruotę vykusią Trakuose (kurioje dalyvavome su Legacy Spec B) teko garbė susipažint su Sigiu. Turbūt nepamiršiu jo šypsenos kai įsėdęs į jo Imprezą paklausiau “Ar jai kažkas daryta, ar čia stock’as?”. Sigis nusišypsojo, papasakojo kurios automobilio dalys paliktos standartinės (jų sąrašas trumpesnis nei tų, prie kurių savo rankas pridėjo) ir tuomet startavome. Turbūt nepamiršiu ir savo reakcijos, kai visi keturi ratai prasisuko ant asfalto. Rimti reikalai čia pas Jus, subaristai…

Paskui su Gediminu važiavome į Subaru Versmę (beje, tai buvo antra mano išvyka kaip rally-video.eu fotografo), kur susipažinau su Jolanta. Per Moterų ralį susipažinau su Juste… Visi malonūs, visi draugai. Nors dar ir nevairuoju Subaru, o jau jaučiuosi dalimi. Labai patiko. Bet va vis kažkaip dar nėr to Subaru mano kieme. Tad jau pradėjau aktyviau domėtis apie įsigyjimą, rašiau į Subaru klubo Facebook grupę ir teiravausi praktinių patarimų. Vienas įstrigo labiausiai, Edmundas sakė tik elkis teisingai, nepirk atmosferiko, pirk turbavyką.

Ir atsitiko taip, kad gyvenime tapau nebe vienišas. Kodėl apie tai kalbu dabar? Todėl, kad mano mergina – Subaru mylėtoja, vairuojanti jau trečią Subaru savo gyvenime. Skaičiau “Alchemiką”, ten gi rašė – “stebėk ženklus”. Ženklai jau per daug akivaizdūs, nebeliko kitos išeities, man reikia Subaru! O dar jos pokštai “žinau, kad esi su manimi dėl mašinos” į kuriuos galėdavau atkirsti “bent jau esu tikras, kad tu su manimi tikrai ne dėl to”. Linksma, bet aiškiai reikėjo dviejų Subaru kieme, o ne Subaru ir Audi, kad ir kokia gera ta audinė man buvo daugelį metų.

_MG_8515

Pirmas mano Subaru

Tai visgi paklausiau visatos ženklų, Edmundo patarimų ir nekantrauju pabaigti rašyti šitą straipsnį ir eiti į kiemą pasidžiaugti savo Subaru Forester STurbo. Subaru ne naujas, turi gyvenimo randų, bet ledinis išoriškai nebuvo mano didžiausias kriterijus. Dar laukia apsilankymas pas iki šiol tik ralio trasose pažįstamą, bet kiek žinau geriausią Subaru guru – Tautvydą Narušį, ir tikiuosi su foriku pravažiuosiu daug nepravažiuojamo.

Ne visi draugai supranta mano sprendimą, juk turėjau puikią Audi, gražią, ekonomiška, patogią, o čia apibraižytas, garsiai riaumojantis, degalus valgantis… Bet bet kokiu atveju džiaugiuosi įstojęs į subaristų gretas, kamštyje praleidžiu, aikštelėse statausi šalia kito tokio pačio, vairuoju tvarkingai, nes taip liepia Subaru taisyklės.

Gero kelio!

IMG_7648

Leave a Comment:

Autorinės teisės

Būtina nurodyti rally-video.eu kaip šaltinį. Griežtai draudžiama paskelbtą informaciją panaudoti kitose svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu nenurodant šaltinio ir teksto autoriaus.