65 posts by Justas Lengvinas

Visais laikais, kiek pamenu, Mazda buvo tas automobilių gamintojas, apie kurio egzistavimą neturėjau jokių jausmų. Nebūčiau išvardinęs nei vieno jų turimo variklio, pamatęs interjerą nebūčiau pasakęs, kuriam modeliui jis priklauso. Ties šiuo gamintoju mano galvoje švilpavo vėjai. Gal žinojau tik tiek, kad 323F ir MX-5 modeliai turėjo atsiverčiančius priekinius žibintus. That’s it!Viskas pradėjo keistis kai pasirodžiau pirmuose savo slalomuose su fotoaparatu. Ten Miatos statė visus bemwus ir civic’us į vietą. Ilgainiui išsiaiškinau, kad tai beveik tobula mašina tokiam autosportui. Tada dar ir Tauras Tunyla bei, vėliau, Justas Gudinavičius, žiedinėse lenktynėse parodė, kad Mazda nusipelno daugiau automobilistų dėmesio, nei aš galvojau iki tol. Vėjus, kurie švilpavo mano galvos Mazdos stalčiuje po truputi pradėjo raminti įdomi informacija. Daugumai automobilių gamintojų susirgus hibridų karštine, samurajų šalies atstovas atskalūniškai pareiškė, kad benzininis variklis irgi gali būti ekologiškas ir taupus, tik tam reikia jį ištobulinti. Ir tame prasmės mačiau labai daug - vargu ar pastaraisiais metais kas nors bandė iš paprasto benzininio variklio išgauti didesnį efektyvumą. Turbokompresoriai ir hibridinės technologijos, sakot? Žinau, bet ar ne per paprasta? Gal ne per paprasta, nes tam irgi reikia nemažai pastangų. Tik Mazdos požiūris šiuo klausimu man labiau patinka. Gal visgi pabandykime iš to, ką turime, išspausti viską, o tik tada imkimės naujų priemonių. Čia kaip lenktynėse. Važiuoji su tuo, ką turi, o kai matai, kad sugebėjimai viršija automobilio galimybes, keiti automobilį. Na, suprantat? Ką mazda spėjo šiuo klausimu nuveikti šiek tiek vėliau tekste.Mazdos, galų gale, pradėjo dygti aplink mane kaip grybai po lietaus. Žurnalistų ralyje Dainius Leonavičius su naująja Miata rodė vairavimo klasę, Justės ir Ilonos ekipažas, su kuriuo per pietus gurkšnojome kavą atstovavo, atspėjote, Mazdos komandai. Mieste vis dažniau pastebėdavau puikiu dizainu išsiskiriančius kasdienius japoniškus automobilius. Net mano geriausias draugas nusipirko Mazda SUV. Ir žinot ką - tas plentinis visureigis man labai patiko!Kažkaip keista: visą vaikystę augau domėdamasis automobiliais, bet Mazda niekada manęs nedomino. Tik staiga mano gyvenime jos pradėjo lysti iš visų pusių. Mėgstu įsitikinti pats, tad sulaukęs kvietimo išbandyti naująjį Mazda 3 sedaną jo nekantriai laukiau.Mazda 3Gavęs raktelius ir kieme atsirakinęs automobilį iškart nusivyliau - aš norėjau tos velniškai gražios raudonosios, o gavau pilką! Bet labai gražiai tamsiai pilką. Tiesą sakant žodį nusivylimas panaudojau tik dėl dramaturginių tikslų. Automobilio dizainas man atrodo puikus. Per kelis pastaruosius metus šio gamintojo linijos smarkiai paaštrėjo. Priekinės lempos dabar tikrai japoniškos - nežinau ar geriau palyginti su samurajaus kardu, ar su japonų siauromis akimis. Tarp lempų esanti futbolo vartų dydžio variklio aušinimo anga atrodo neproporcingai didelė, bet po kurio laiko pripranti.Užpakalis - toks pat aštrus kaip priekis. Galiniai žibintai dabar išsiskiria keturiais raudonai šviečiančiais žiedais, o posūkio signalui palikti vos keturi nedideli taškeliai žiedų viduryje. Agresyvumo prideda du išmetimo vamzdžiai, o bendras dizainas, kaip ir priekyje, neperkrautas ir neturintis nereikalingų linijų. Kai kurie gamintojai čia mėgsta persistengti, Mazda, tuo tarpu, žino, kad mažiau yra daugiau.Pažiūrėjus į automobilį iš šono supranti, kad dviračio kompaktinių sedanų klasėje neišrasi. Pastačius šalia Mazda 3 ir, pavyzdžiui, Toyota Corolla, pritemdžius šviesą kambaryje, vargu ar atskirsi kur kuri. Blogo nieko tame nėra, nes labiausiai pastebimas išskirtinumas žiūrint automobilį iš šono - ratlankiai, visa kita tai tik kelios linijos. Mazda sau gėdos čia neprisidarė - 18 colių ratlankiai atrodo puikiai.Mazda 3Mazdos salonas - nuostabus! Patiko nuo pirmų minučių ir nei karto neleido suabejoti. Visų mygtukų išdėstymas intuityvus ir visada po ranka. Perskaitykite dar kartą - mygtukų išdėstymas. Čia nėra jokių liečiamų ekranų! Tai reiškia mažų mažiausiai du dalykus: pirma - Jums nereikės po kiekvieno muzikos pagarsinimo su mikropluošto šluoste nuvalyti ekrano; antra - norėdami pasigarsinti muziką Jūs neturėsite patraukti akių nuo kelio tam, kad pagarsintumėte muziką, o ne išjungtumėte navigaciją. Trečia - mažiau keiksitės prie vairo.Ekranas, nors ir išlindęs virš priekinės panelės, atrodo labai organiškai įsipaišęs į bendrą vaizdą. Atsiradus kvailai madai gamykliškai montuoti ekranus taip, lyg visi vairuotojai būtų kurios nors pavežėjų įmonės darbuotojais, Mazdos dizaino skyrius vis dar vadovaujasi estetikos pajutimu. Tai, ką rodo ekranas, taip pat gražu. Visi meniu rodomi juodame fone ir kol tiesioginiai saulės spinduliai nepašviečia net nesimato ekrano kraštų. Tai, kas rodoma ekrane ne tik gražu, bet ir patogu. Meniu struktūra ir valdymas aiškūs nuo pirmo prisėdimo. Laikrodis visada aiškiai rodomas kamputyje, o informacijos pateikiama tiek, kiek reikia ir nei trupinėlio daugiau. Nebent nori daugiau. Tada gali įsijungti, pavyzdžiui, informacinį ekraną, kuris rodo kiek palydovų ir kokiu stiprumu juos šiuo metu mato automobilio GPS sistema.360 laipsnių kampu veikianti aukštos kokybės kamerų sistema - dažna funkcija automobiliuose, bet ši man patiko tuom, kad veikia net važiuojant greitkelio greičiu. Kam to reikia? Visiškai niekam, bet visai smagu į kelią žiūrėti nuo priekinio bamperio - primena Need For Speed laikus. Dar vienas geras daiktas - BOSE sistema, per kurią muzika groją tikrai neblogai.Mazda 3Labai gerai ir tai, kad spidometro centre taip pat ekranas, bet jis viską rodo atvaizduodamas seną gerą analoginę rodyklę. Dėl to viskas aišku ir pažvelgus į spidometrą nepasijauti it kompiuteriniame žaidime. Tiesa, minimalizmo čia man buvo kiek per daug. Einant per režimus norėjosi, kad ekranas būtų išnaudotas daugiau ir būtų pasirinkimų atvaizduoti daugiau informacijos. Kitą vertus - atvaizduojama tik pati svarbiausia.Tam, kad neatrodyčiau papirktas Mazdos, pasakysiu prie ko galėčiau prikibti. Vairo oda ne pati patogiausia liesti, visai norėtųsi vietomis perforuotos. Tikiu, kad tai iškristų iš bendros dizaino visumos, todėl labai barti Mazdos už tai neturiu moralinės teisės. Už ką pagirti, vėlgi, yra. Vairas - velniškai gražus. Daug kas sakė, kad panašus į BMW, buvo, kam panašus ir į senųjų Mercedes-Benz vairus. Man, kol neišgirdau šių palyginimų, jis nepriminė nieko, o dabar tiesiog bandau išmesti šiuos palyginimus iš galvos.Mazda 3Važiavimas. Valdymas. Šie du aspektai nėra tokie nuostabūs, kaip smarkiai išgirtas interjero vaizdas, bet tam, kad tokiais taptų, reikia visai nedaug.Automobilio važiuoklė sureguliuota labai gerai, posūkiuose ir staigesniuose manevruose mašina išlieka stabili ir užtikrinta. Į vairo pasukimus sedanas reaguoja greitai ir tiksliai, norint mašiną valdyti kiek agresyviau, prie jos elgesio pratintis ilgai nereikia. Lygiai taip pat gerai ji susitvarko ir su užpakalio poreikiu važiuoti komfortiškai. Kelio nelygumai netampa jokia kančia ar nepatogumu. Nevažiuoji kaip ant debesies, bet šios klasės automobilyje taip ir neturėtų būti, bet nevažiuoji ir kaip su vežimo ratais. Visi nustatymai labai arti aukso viduriuko.Nuo aukso viduriuko toliausiai nutolusi variklio galia. Teksto pradžioje rašiau apie kitokį Mazdos požiūrį į variklių ekologinimą. Taigi, vienas svarbiausių techninių skirtumų yra variklio suspaudimo laipsnis. Įprastai, kiek mano ir google žinios sako, benzininių variklių suspaudimo laipsnis siekia 11.0:1, kai tuo tarpu šiame Skyactiv-G technologijos variklyje jis pakeltas iki 13.0:1. Tai reiškia, kad viskas veikia ekologiškiau ir fainiau. Taip, fainiau. Aš ne inžinierius. Dar viena miškus sauganti technologija - cilindrų atjungimas. Tuo metu, kai varikliui nereikalinga didelė galia, jame dirba tik du cilindrai. Tai dar vienas būdas, kaip tauposi degalai.. Neišvengiamai yra ir mažas elektros aparatas, kuris šiek tiek padeda išjudinti automobilį iš vietos. Taigi, melavau, techniškai tai mažas hibridukas.Visa tai saugo miškus, kelia šypseną gryn pysui ir yra tikrai gerai, bet… paspaudus akseleratorių šypsena ir teišspaudžia tik tie žaliuojantys medžiai aplink greitkelį. Miesto gyvenimui 122 arklio galias ir kiek daugiau nei 210 Nm generuojantys keturi cilindrai yra tikrai pakankamai, bet važiuojant užmiesčio greičiu ir norint atlikti lenkimo manevrą reikia jį susiplanuoti iš anksto. Mazda 3Kokios buvo degalų sąnaudos mano testo metu, atvirai sakant, net nepažiūrėjau. Labiau rūpėjo mėgautis mašina, nei gilintis į technines detales, bet gamintojo tinklapis teigia, jog jos turėtų būti kiek didesnės nei 6 litrai šimtui kilometrų. Rezultatas ne stebuklingas, bet devyniasdešimčiai procentų vairuotojų tai turėtų būti daugiau nei puikūs skaičiai.Ką daryti kitiems dešimčiai, kuriems reikia daugiau galios arba mažesnių sąnaudų? Arba abiejų iškart? Rinktis modelį su naujosios Skyactiv-X technologijos varikliu, turinčiu net 180 arklio galių ir keliais šimtais mililitrų mažesnes sąnaudas. Ir trimis tūkstančiais eurų brangesnę kainą.Pamiršau paminėti pavarų dėžę - ji gera. Savo darbą atlieka puikiai, net nepastebi, kada ir ką ji daro. Tai reiškia, kad viską daro gerai.Prie ko dar galiu prikibti, jei jau labai būčiau priekabus, tai juostų palaikymo sistema. Daugelyje automobilių ši sistema automobilį palaiko juostos viduryje, o tuo tarpu Mazdoje, jeigu leistume jai, tai tarp juostą žyminčių linijų mašina šokinėtų kaip stalo teniso kamuoliukas. Na, bet kadangi tai nėra autonominio važiavimo, o tik pagalbinė sistema, prisikabinti prie to negalima.Apibendrindamas turiu pasakyti, kad vienas nuobodžiausių automobilių segmentų gali pateikti malonių staigmenų. Modelis su naujuoju 180 arklio galių varikliu ir su tomis pačiomis valdymo savybėmis, kaip mano bandytas, turbūt net galės vadintis pusiau karštuoju sedanu.Technologinė dalis liko antrame plane, nes, kaip ir teigia pats gamintojas, jie turi aistrą kurti gražius automobilius ir tai jiems puikiai sekasi.Mano Mazdos stalčiuke vėjai nebešvilpauja, bet jame dar yra daug vietos. Norom nenorom atkreipi dėmesį, kad šis gamintojas ne tik šiuo metu kuria puikius automobilius, bet turi ir įdomią istoriją. Gal nustokime garbinti vokiečius ir atsisukime ten, kur saulė teka?P.S. Dėl techninų nesklandumų galerija kartais užsikrauna tik refreshinus puslapį. Atsiprašau.[gallery ids="8325,8326,8327,8328,8329,8330,8324,8331,8332,8333,8334,8335,8336,8337,8338,8339"]
Skaityti
Skambutis telefonu:-Klausau-Labas. Ką veiki?-Ai nieko…-Nori gal pasivažinėt? Turiu čia tokį džipuką.-Kokį?-Dacia Duster-…kokį?-DACIA DUSTER.-Aa… nežinau.-Pavaišinsiu kava.-Tada ok.Maždaug su tokiu entuziazmu mano draugai pasitiko žinią, kad savaitgalį leidžiu su rumunišku džipuku. Ir aš jų nekaltinu dėl to, tai pigiausias naujas SUV rinkoje, iš kurio daug tikėtis būtų tas pats, kas grįžus iš Italijos užsipilti greito paruošimo makaronų. Tiesa, ne visi buvo skeptiški šio automobilio atžvilgiu. Iš vieno bičiulio sulaukiau labai teigiamų atsiliepimų - jis jau yra bandęs šį mažylį.Kaina traukianti akįO viskas prasidėjo tada, kai gavau laišką iš Renault atstovybės, kuriame buvo išvardinti bandomiesiems važiavimams galimi automobiliai. Tarp jų į akis pirmiausiai, žinoma, krito Renault Megane RS Trophy, apie kurį papasakosiu atskirame tekste. Antras automobilis, kurio iškart užsimaniau - šis Dusteris. Kodėl? Todėl, kad kiti greičiausiai bus puikūs miesto automobiliai, kurie važiuoja tikrai gerai, greičiausiai salono medžiagos nebus tokios, kokių tikėčiausi, bet bus kokia nors maloni smulkmena, kuri vis tiek padarys tą automobilį vertu važinėtis Lietuvos keliais. Pavyzdžiui kas nors bus palikęs becukrių ledinukų pakelį salone. Ir to užtenka, kad „statistinių“ automobilių rinkoj šis taptų geresniu nei kiti.Tuo tarpu Dusteris kitoks, jis - pigesnis. Norėjau pasižiūrėti kur pakastas šuo, kas ten taip blogai, nes išvaizda, galit suabejoti mano skoniu, man labai patinka. Jis proporcingas, klasikinių formų ir primena visureigį, o ne… matyt Rumunijoje dizaineriai geria seną gerą alkoholį, kai tuo tarpų kai kurie kiti, panašu, vartoja kažką uždrausto.Dacia DusterŽinoma, yra netikrų grotelių, kurios žvelgiant iš automobilisto pusės būtų smerktinos, jei jos būtų ant automobilio pretenduojančio į karštojo hečbeko vietą, bet šitam rumunui tai atleistina. Juokingiausia eksterjero dalis - durų spynelė. Toks jausmas, kad ji buvo tiesiog pamiršta automobilio brėžiniuose ir surinkimo linijos pabaigoje sėdi vyrukas su grąžtu rankose ir kiekvienam Dusteriui pragręžia duryse skylutę ir įkiša ten spynelę. Aš taip neseniai dariau su pašto dėžute.Pataupyta vidujeĮlipus vidun, jau šiek tiek apžavėtas išorės, grįžau į realybę ir pamačiau kur tas visas taupymas prasideda. Salono medžiagos tikrai pigios ir prastai atrodančios. Dizainas - elementarus, bet nesakau, kad blogas. Ir visame tame pigume beveik prabanga padvelkė nuo klimato kontrolės valdiklių. Iš pirmo žvilgsnio - Range Rover teritorija. Jie gražūs ir tikrai patogūs. Dacia DusterDacia atstovas, prieš atiduodamas raktelius, papasakojo apie automobilį, apie jo išskirtines savybes. Tai normali praktika, prieš imant mašiną bandymui. Šiuo kartu tas pasakojimas buvo, nejuokauju, toks:-Na, turi klimato kontrolę… ai, ir dar keturias kameras. Gero savaitgalio!Prajuokino, bet nenuvylė. Kas mane pažįsta žino, kad kadaise turėjau pirmos kartos „Subaru Forester“, kuris man iki šiol liko vienas mėgstamiausių mano turėtų automobilių. Jis buvo paprastas, bebaimis ir visur pravažiuojantis. Man darosi panašu, kad „Dacia“ pašluostė (ang. duster) yra „Subaru“ miškininkas su naujais rūbais.Netikėtai malonūs pirmieji kilometraiUžvedu variklį mygtuko paspaudimu (ne taip ir prastai, ką?), išvažiuoju į gatvę ir nelabai tikiu savo pojūčiais. Pirmieji kilometrai man labai patinka. Važiuoklė savo darbą atlieka maždaug taip, kaip man labiausiai patinka - nelinguoja į šonus nuo mažiausio vėjo gūsio, bet ir negrasina nugaros sveikatai važiuojant per duobes. Viskas veikia kažkur per vidurį tarp komforto ir sportiškumo, tik šiuos du žodžius šioje apžvalgoje priimkite labai liberaliai. Važiuoklės darbui tinkamą testą atliksiu kiek vėliau, dabar miesto sąlygomis vertiname tai, ką galime vertinti.Pavarų svirtis ir pavarų perjungimo jausmas - labai malonus ir patogus, pavaros jungiasi aiškiai ir ganėtinai tiksliai. Vairas ne tik, kad malonus liesti, bet ir suteikia pakankamai daug informacijos apie kelią. Kaip vėliau, važiuojant užmiestyje, išaiškėjo - ant vairo esantys kruizo kontrolės valdymo mygtukai išdėlioti labai nepatogiai, arba rumunų nykščiai smarkiai ilgesni. Priprasti galima, bet lygiai tiek pat pastangų būtų reikalavęs ir tiesiog kitoks mygtukų išdėliojimas.Genialumas - paprastumeDusterio prietaisų skydelis - klasika. Dvi rodyklės, rodančios variklio sūkius ir automobilio greitį. Per vidurį nedidelis, bet pavydėtinai aukštos raiškos nespalvotas ekranas, kuriame atvaizduojama kita svarbiausia informacija: degalų kiekis bake, likęs nuvažiuoti atstumas, sąnaudos ir panašiai.Dacia DusterVerta pagyrų ir multimedijos įranga - aukštos raiškos ryškus ekranas, pakankamai aiškiai išdėliotas visų svarbiausių funkcijų pasiekiamumas, tik kad nebūtų viskas taip jau gerai - seną kompiuterio programinę įrangą primenantis dizainas. Muzika groja visai neblogai. Nuvažiavus į savitarnos plovyklą atrandu, kad beraktė atrakinimo sistema šiame automobilyje - viena kvailiausių rinkoje. Automobilis atsirakina ir užsirakina priklausomai nuo to kokiu atstumu stovite nuo jo. Tad kol keliais ratais apėjau automobilį jį plaudamas, visą ta laiką jis neapsispręsdamas rakinėjo savo duris. Jeigu jau taip - duokit man seną gerą raktelį. Spynelė įgręžta - atsirakinsiu.Sukurtas ne greitkeliamsIšvažiuojam į greitkelį. Jau apžavėjęs mane po pasivažinėjimo mieste, ryškusis rumunas, kad ir kaip nenorėdamas, parodo ir savo blogąsias puses. Po keliolikos kilometrų greitkelyje degalų sąnaudų parodymas vis dar nenukrito smarkiai žemiau 10 litrų šimtui kilometrų ribos. Po kapotu dirbant vos vieno su puse litro darbinio tūrio dyzeliniam agregatui, kuris išvysto vos 115 arklio galių, norėtųsi bent mažesnių sąnaudų, nes sprinto iki 100 km/val tikėtis būtų naivu. Ir dar tas nepatogus kruizo kontrolės valdymas - Dacia, draugystę pradėjome šiek tiek geresniu tonu!Maksimalus leistinas Lietuvos greitkeliuose greitis yra ir pats didžiausias vis dar komfortiškas greitis važiuoti su šiuo SUV. Dešimčia ar dvidešimčia km/val viršijus leidžiamą ribą pasidaro nebe taip jauku ir nejučia grįžti ties 130 km/val riba.Čia būtų nebloga vieta aptarti ir ir garso izoliaciją? Pasakysiu tik tiek, kad už mano senojo „Subaru Forester“ ji čia geresnė, o senųjų „Subaru“ gamybos procese apie garso izoliaciją tiesiog niekas nepagalvojo.„Duster“ kelias ten, kur kelių nėraŽadėjau, kad važiuoklės darbą vėliau pratestuosiu kiek tinkamesnėmis sąlygomis. Žvyrkelis, lietus, gilios ir ilgos duobės, aštrūs posūkiai. Čia keturių varančiųjų ratų pavara, mechaninė pavarų dėžė ir jau išgerta rytinė kava turėtų būti visai neblogo pasivažinėjimo receptas. Dar į šią formulę pridėkime tikrai puikiai dirbančią pakabą ir jis bus nuostabus!Radęs patinkančią kelio atkarpą per ją pirmyn ir atgal pravažiavau net kelis kartus. Panašu, kad atradau tikrąją šio automobilio paskirtį. Jis skirtas mėgstantiems …išsidulkinti?! Nepagalvokite nieko nešvankaus. Žvyrkeliuose, duobėtuose miško keliuose šis rumunų kūrinys atsiskleidžia ir leidžia pajausti tikrą vairavimo malonumą. Ar 115 arklio galių užtenka? Per akis! Šis SUV nepretenduoja tapti ralio žvaigžde, jis tik nori Jus parvežti laimingą ir išsišiepusį iš žvejybos ar grybavimo miške, nepaisant to, ar „kliovas“ buvo, ar ne.Dacia DusterDacia Duster kaina prasideda nuo 10.448 €, bandyto modelio kaina kiek didesnė nei 17.000€. Grąžinęs automobilį salono darbuotojo paklausiau, kas yra pagrindiniai šio SUV pirkėjai. Pasirodo, kad daugiausiai tai vyresni žmonės, o dauguma net nesvarsto šio varianto dėl to, kad nėra automatinės pavarų dėžės pasirinkimo.Galbūt atsiradus automatinei pavarų dėžei, o degalų sąnaudoms sumažėjus pora litrų šimtui kilometrų, tai taptų vienu geriausių pasirinkimų naujų automobilių rinkoje? Galbūt, bet turbūt tokiu atveju kaina pakiltų bent keliais tūkstančiais, o tada atsiranda gerokai daugiau variantų, iš ko galima rinktis.Dacia DusterP.S. jei visgi „kliovas“ buvo, tai žuvį galite drąsiai keptis ant sėdynės padėję keptuvę ir įjungę sėdynių šildymą. Vos nenudegiau užpakalio.P.P.S ką, po velnių, šitame automobilyje pakeičia mygtukas ECO!?Dabar jau tikrai paskutinis P.S. Dėl techninų nesklandumų galerija kartais užsikrauna tik refreshinus puslapį. Atsiprašau.[gallery ids="8289,8292,8295,8290,8293,8291,8296,8297,8301,8298,8299,8302,8303,8304,8305,8306,8307,8308,8309,8310,8311,8312,8313,8314,8315,8316,8317"]
Skaityti
Volkswagen Golf yra tas automobilis, kuris patiesė mano meilės automobiliams pagrindus. Beveik visą savo ne tokio dar ir ilgo gyvenimo laiką, kurį atsimenu, šeimoje gyveno vienas ar kitas golf’as.Atsimenu, kad turėjome antros kartos, 1985-ųjų metų gamybos smėlio spalvos keturdurį golfą. Jei gerai pamenu jis buvo varomas 1.6 litro darbinio tūrio turbo dyzeliniu varikliu. Po jo atėjo eilė VW Jettai. Tai jau buvo 1988-ųjų metų antrojo golfo sesė. Tais laikais Golf ir Jetta skyrėsi tik priekiniais žibintais ir kitokia bagažine. Tiesa - 1988-ųjų modelis jau buvo facelift’intas ir vienas kriterijus, pagal kurį žinau kaip atskirti atnaujintą nuo senesnės versijos - priekiniu durų lango forma. Senesnieji modeliai turėjo trikampio formos nesidarinėjantį langelį.Trečios ir ketvirtos kartos golfų mano šeima neturėjo, tad net nelabai atsimenu ar yra tekę vairuoti vieną ir kitą. Bet užtat 2009-aisiais šeimoje atsirado 6 kartos VW Golf. Tai buvo pirmas naujas automobilis, kuriuo galėjau grožėtis ir tyrinėti ne tik praeidamas gatvėje. Tuo metu jau turėjau ir vairuotojo pažymėjimą, tad išskirtiniais atvejais mama leisdavo su juo kur nors išvažiuoti. Tas jausmas, kai Tau tik aštuoniolika ar devyniolika, o vairuoji naują, juodą ir tuo metu net išskirtinai atrodantį automobilį įstrigo ilgam.O šiuo metu, nors pats irgi vairuoju Volkswagen, bet ne Golfą, mano šeima vis tiek be jų negali. Brolis, po keleto metų važinėjimo su galingu Subaru įsigijo penktos kartos Golf su stebuklingomis GTI raidėmis, kuris jam parvežė jau ne vieną slalomo taurę.Bet svarbiausias mano gyvenimo golfas į šeimą atėjo labai seniai. Pirmiausia jį turėjo mamos brolis, kuriam, tai buvo pirmas jo automobilis. Po kelių metų važinėjimo jį perpirko šeimos draugai, pas kuriuos jis taip pat praleido porą metų ir jiems nuolankiai tarnavo. Čia jo kelionė nesibaigė - seneliai sugalvojo jį perpirkti atgal į šeimą ir vairuotojo pažymėjimo išsilaikymo progą jį padovanojo mano mamai.Šio golfo ypatinga ne tik istorija, bet ir jis pats. Tai buvo pirmos kartos, baltas, dviejų durų jaunatviškas automobilis. Ant jo šono gamykliškai didelėmis raidėmis buvo užrašyta Golf, o vietomis kėbulą puošė skoningi lipdukai. Bet svarbiausi šio mažo automobilio akcentai buvo per priekinę panelę einanti plona raudona linija ir ant priekinių grotelių besipuikuojančios raidės GTD.Taip, tai buvo pirmojo legendinio Golf GTI silpnesnis dyzelinis brolis. Nors aš pats tuomet dar nesupratau ką reiškia automobilio dinaminės savybės, sukibimas su keliu, jo valdymas, galų gale net nežinojau ką po velnių reiškia tie arkliai, aš giliai širdyje didžiavausi kiekvieną kartą lipdamas į jį, nes tai buvo kietas automobilis.Pažintis su septintos kartos Golf GTI TCRTaigi, aš pirmą kartą pamatau septintosios kartos Golf GTI TCR Kačerginės Nemuno žiede. Pirmą kartą jį išbandau taip pat ten. Tai taip pat ir mano pirmas kartas vairuojant automobilį legendiniame žiede. Labai daug laiko apsiprasti neturiu, bet Sport rėžimas įsijungia intuityviai. Pirmas posūkis, 100 km/val., 130, 150… Stabdžiai, akseleratorius, vairas… Padangos dirba savo darbą. Kūnas gamina laimės hormonus. Kibirais. Sakot grįžau į vaikystę? Ne. Jaučiuosi didelis.VW Golf GTI TCR Kačerginės Nemuno žiedeIr po pirmos pažinties Nemuno žiede šitas golfas užėmė jau iš vaikystės jam rezervuotą vietą mano širdyje, nors dar nežinojau ar jis man patiks su juo leidžiant laiką tikrame gyvenime. Kalendoriuje vis artėjo savaitgalis, į kurį buvo įrašytas šio 290 arklio galių aparato pavadinimasŠį savaitgalį vyko 1006 km lenktynės Palangoje, kurių, kaip ir kiekvienais metais, labai laukiau, bet tuo pačiu labai nenorėjau 600 kilometrų praleisti neliesdamas nei akseleratoriaus, nei stabdžių (adaptyvios kruizo kontrolės moderniuose automobiliuose yra viena mano mėgstamiausių technologijų), o vairą sukdamas nebent rikiuojantis iš vienos automagistralės juostos į kitą. Taip ir nusprendžiau - lenktynės įvyks ir be manęs. Šiam golfui reikia posūkių, vingių ir „šikanų“.Ilgiausias test-draivasTai tapo ilgiausiu mano darytu test-draivu - per savaitgalį susukau virš 800 kilometrų ir tik 40 iš jų automagistrale. Maršrutas Vievis - Semeliškės - Aukštadvaris - Birštonas - Druskininkai turėtų būti pažįstamas daugumai Lietuvos ralio fanų. Geriausia šio maršruto dalis yra tai, kad nebūtina viršyti leistino greičio, kad patirtum vairavimo malonumą. Kelio kraštai apkramtyti laiko, o golfo sužeisti nesinori, tad maksimalus 90 km/val greitis čia visiškai pakankamas.VW Golf GTI TCRTarpinis dienos tikslas - Druskininkai. Kurorto svečių žvilgsnius vienodai kausto tiek nuostabus miestelis, tiek pikčiurna golfas. Vienas patarimas - puikus derinys kasdieniam važinėjimui: važiuoklė ir pavarų dėžė nustatyta „Comfort“ rėžimu ir pats pikčiausias išmetimo sistemos nustatymas. Bet jeigu nėra noro žaisti su meniu nustatymais - Eco, Comfort ir Normal rėžimai ir taip pakankamai draugiški kasdieniam naudojimui.Per tiek kilometrų jau spėjau suprasti tai, kas ir prieš tai turėjo būti aišku. VW moka gaminti automobilius. Kokybės ar ergonomikos prasme mažai prie ko prikibsi. Visi meniu aiškūs, mygtukai išdėlioti logiškai, o pažiūrėti kiek dabar valandų ir kokia temperatūra lauke ilgai neužtrunka (pastebėjau, kad tai vieni dažniausiai naudojamų rodmenų automobilyje, ypatingai laikrodis, tad tai, kad jis visada „ant akių“, labai maloni smulkmena, bent jau man). Muzika taip pat groja gerai.Tik pritrūko vieno, galbūt šiais laikais jau net archajiško, reikalo - navigacijos. Yra Apple CarPlay bei Android Auto sistemos, galima be jokių sunkumų pasijungti telefoną ir dar patogiau susivesti reikiamą maršrutą, bet navigaciją automobiliuose dažniausiai naudoju ne tam - važiuojant nežinomais keliais, ypač vakare, labai mėgstu įsijungti žemėlapį ir matyti koks kelias laukia priešaky. Kuom šiam reikalui netinka Apple CarPlay? Kaip ir tinka, bet pamiršęs išsijungti satelitinės nuotraukos vaizdą per savaitgalį išnaudojau pusę mėnesio interneto duomenų. Ir dar - Volkswagen turi nuostabią funkciją savo prietaisų skydelio ekrane - žemėlapį tarp greičio ir variklio sūkių rodmenų, deja, TCR’e jos nėra.VW Golf GTI TCR400 kilometrų man negana. Sekmadienį naršome Aukštaitijos apylinkes. Biržinka - magiškas žodis Lietuvos karštųjų hečbekų mėgėjams. Dalis šio kelio, kuri priklauso Anykščių regioniniam parkui, padengta nauju asfaltu, apjuosta kelio atitvarais ir kas kelis šimtus metru įtaisytais greičio mažinimo kalneliais, kurie ten pastatyti dėl suprantamos priežasties.Širdis pradeda plakti dažniau, sportinis rėžimas įjungtas, muzika išjungta. Atėjo laikas klausytis dvilitrio variklio ir DSG pavarų dėžės dueto. Golfas daro viską, ką jam paliepsi. 290 arklių po kapotu dar jauni ir energingi, vos prilietus akseleratorių visi jie suriaumoja ir daro ką moka geriausiai. Nors varantieji ratai tik priekiniai, bet elektra valdomas riboto slydimo diferencialas dirba taip puikiai, kad vairas nė karto neatsikalbinėjo. Kur ratai pasukti - ten automobilis ir važiuoja. Tikrai žinau, kad neišnaudojau viso stabdžių ir padangų potencialo, bet būnant viešame kelyje reikia laikytis KET ir sveiko proto. Šią kelių kilometrų atkarpą pirmyn atgal pravažiuoju kelis kartus. Turiu tokią hipotezę, kad jeigu greitis šioje atkarpoje būtų neribojamas, tai prieš posūkius golfas lengvai pasiektų 160 km/val ir didesnį greitį. O jei dar nebūtų greičio ribojimo kalnelių… Bet čia tik mano pamąstymas. Grynai teorinis.VW Golf GTI TCR - „Biržinkos” keliasLabai patinka, kad GTI TCR modelis iš pikto greituolio vienu mygtuko paspaudimu tampa draugišku bičiuliu. Iš tų 800 kilometrų bent pora šimtų buvo išvažinėti miestuose ir miesteliuose. Važiuoklė tam pakankamai minkšta ir patogi. Sąnaudos ne kosminės, bendras vidurkis su visais pagazavimais siekė 9,6 litro šimtui kilometrų. Pakalbėkime apie jo kainą ir tai ką už ją gauni, arba ko negauni, nes tai, kad jis važiuoja puikiai ir tenkina visus poreikius man atrodo jau pakankamai aišku. Bandyto modelio kaina - 48 tūkstančiai eurų. Ir čia entuziazmas dingsta, nes už tokius pinigus negauni nei elektra valdomo bagažinės dangčio, nei jau apkalbėtos navigacijos. Ir dar išlaikymo kaštai - 16 colių skersmens ratlankių čia neuždėsi, tad padangų komplektas žiemai atsieis tiek, kiek įprastam šeimos automobiliui kainuotų padangos ir degalai keliems mėnesiams į priekį. Tokia kaina dėl emocijos ir išskirtinumo? Galbūt, tik priminsiu, kad Golf R su 300 arklio galių ir keturių varančiųjų ratų sistema kaina prasideda nuo 42 tūkstančių eurų. Ir jį galima rinktis su universalo kėbulu!Daugiau nei dar vienas greitas automobilisAtiduodamas VW Golf GTI TCR raktelius aš jaučiausi didelis ir suaugęs. Aš jau seniai žinau ką reiškia arklio galios, automobilio dinamika. Aš jau moku atskirti skirtingų automobilių valdymo savybes ir jų pagaminimo kokybę. Aš netgi išmokau visai neblogai vairuoti, bet aš dar niekada šiomis, suaugusio automobilių entuziasto akimis, nežiūrėjau į savo vaikystės herojų - VW Golf mk1 GTD. Tad dabar aš turiu svajonę - turėti seną pirmos kartos golfuką. Arba bent jau praleisti savaitgalį su juo.[gallery ids="8250,8251,8252,8253,8254,8255,8256,8257,8258,8259,8260,8261,8262,8263,8264,8265,8266,8267,8268,8269,8270,8271,8272,8273,8274,8275,8276,8277,8278,8279,8280,8281,8282"]
Skaityti
Nuo vaikystės turgus man kelia daug asociacijų. Didžiąją laiko dalį gyvenau Klaipėdoje ir ten mes turime tris turgus - visi jie skirtingi, bet labai panašūs. Visuose zuja prekybininkai, nelabai švaru, gali įsigyti įvairių prekių, kurių nebūtinai rasi parduotuvėse. Dar ten tvyro raugintų agurkų arba žuvies kvapas. O jei tai rūbų turgus - vienas ant kito sukabinti naujausi lenkiški rūbai. Nelabai madingi, bet pakankamai nebrangūs ir dažniausiai labai praktiški, na, treningai.Dar nuo vaikystės aš visada supratau, kad prekintis turguje yra labai praktiškas pasirinkimas. Ir tai visada daugiau mažiau būdavo tiesa. Iki tada, kai viskas pasikeitė.Šiomis dienomis žodis turgus žodyne turėtų turėti dvi atmainas: tai, kaip jį supranta seni žmonės (šiuo atveju 30 ir vyresni) ir tai, kaip jį supranta jauni hipsteriai. Vilniuje jau turbūt veikia net ne vienas toks hibridas tarp prekybos centro ir turgaus, kuriame vaikštai stilingai įrengtose erdvėse, perki ekologiškai augintas kukurūzų burbuoles, o vietoj riebaluose marinuoto čebureko valgai kažką iš suši baro meniu arba renkiesi labai įmantrų patiekalą, kurio nei pavadinimo, nei juolab sudedamųjų dalių dar neteko girdėti. Ir dar - už visą tai moki smarkiai per daug, nes dabar šitas naujas turgus yra madingas. Net instagrame pilna selfių iš turgaus.Ir man labiau patinka tas senasis turgus, kuriame bobutė priskynusi svogūnų laiškų atėjo prisidurti prie savo pensijos, o ūkininkas per daug nesirūpina savo augintų kiaulių mėsos pateikti ant prekystalio taip gražiai kaip suknelės senamiesčio butike. O gal aš tik nenoriu pripažinti sau, kad kartais visai norisi suvalgyti burgerį tame prabangiame turguje ir namo parsinešti ekologiškų bulvių kilogramą už labai per didelę kainą.Daug lengviau suprasti kas man patinka buvo įsėdus į naująjį Peugeot 508sw. Net nereikėjo į jį įsėsti kai širdis pradėjo lydytis nuo vaizdo - Peugeot dizaineriai puikiai pasidarbavo. Visada stengiuosi kiek įmanoma mažiau kalbėti apie automobilio dizainą, bet šis atvejis kitoks.Peugeot 508swPirmą kartą pamatęs naująją Peugeot dizaino kalbą su 508 modelio pristatymu aš buvau skeptiškas. Man tos iltys priekyje nepatiko. Bet pirmas įspūdis ne visada būna teisingas - per laiką akys įprato ir dabar eidamas link aikštelėje manęs laukiančio liūto mėgavausi sumirksėjusiomis iltimis. Bet nauja čia buvo automobilio galas - ir ooo vaikyti tas galas gražus. Po juodu stiklu pasislėpę žibintai, platus užpakalis ir žemėjanti stogo linija. Nelabai suklysiu sakydamas, kad šis universalas nėra tolimas kupė giminaitis.Peugeot 508sw interjerasTada įsėdau vidun. Interjeras mažų mažiausiai išskirtinis. Mygtukų išdėstymo stilius kažkur tarp pianino klavišų ir lėktuvo valdymo kabinos, bet jie labai patogūs ir suteikiantys prabangos jausmą. Aplink - tamsi medžio apdaila ir labai skoningi stiliaus elementai. Šio prancūzo salone būti tikrai gera, o dar sėdynių patogumas… Beje, už šias sėdynes gamintojas net gavo apdovanojimą dėl ergonomikos sprendimų (Aktion für Gesunder Rücken). Tik vienas dalykas, iškart man nedavęs ramybės, buvo vairas. Tai jau ne pirmas mano vairuojamas Peugeot su jų naujuoju vairo dizainu ir aš dar nebuvau prie jo pripratęs,bet šį kartą su liūtu praleisiu daugiau laiko, tad tikiuosi, kad susidraugausiu ir su STOP ženklo formos vairu.Peugeot 508sw interjerasPirmieji kilometrai maloniai nustebina. 1.6 litro darbinio tūrio variklis šį nemažą automobilį išjudina pakankamai guviai. Sportininku jo nepavadinsi, bet bet kokiems kasdieniame vairavime reikalingiems manevrams 225-ių arklių tikrai užtenka. Ilgiau pasivažinėjus kelis kartus teko nusivilti pavarų dėžės veikimu. Toks jausmas, kad kartais ji pati nesuprasdavo kuri pavara dabar turėtų būti įjungta - arba vėlavo perjungti, arba perjungė per anksti. Gali būti, kad jai tiesiog buvo per mažai laiko prisitaikyti prie mano vairavimo stiliaus, mat automatinės pavarų dėžės dirba skirtingai atitinkamai nuo vairavimo įpročių. O gali būti, kad ji tiesiog prancūziškai įnoringa.Peugeot 508swIšvažiavus į greitkelį pirmą kartą susidūriau su tokia juokinga problema - kruizo kontrolės svirtis paslėpta žemiau posūkių jungimo svirtelės ir niekaip nesimato iš vairuotojo pozicijos. Įpratus galbūt tai nėra problema, bet pirmą kartą bandant įjungti kruizo kontrolę užtrukau, bet įjungus, atsiprašau kalbininkų, kaifavau. Mašina palaiko saugų atstumą nuo priekyje važiuojančio eismo kolegos, pataiso važiavimo kryptį, kad liktų savo juostoje, o kamščių metu pati ir sustoja ir pradeda važiuoti srautui pajudėjus. Aš žinau, daug automobilių dabar tai daro, bet daro ir šis Peugeot ir tai verta paminėti. Dar verta paminėti automatinio parkavimosi sistemą, kuri, skirtingai nei daugelyje kitų automobilių, veikia visiškai autonomiškai. Vairuotojui reikia tik laikyti jai skirtą mygtuką ant pavarų svirties, o visą kitą automobilis atliks pats - perjungs pavarą, susuks vairą, sustos.Sutemus mano, kaip technologijų mėgėjo, akis džiugino naktinio matymo kamera, kuri stebi aplinką ir aiškiai pažymi kiekvieną pėstyjį ar dviratininką atsiradusį kelyje ar net einantį šalikele.Peugeot "Night Vision" sistemaBet aš vis apie technologijas. Koks jausmas gyventi su šiuo universalu kasdien? Kaip įsimylėjus! Šis Peugeot kiekvieną kartą į jį įsėdus verčia šypsotis. Su draugu važiuodami po automobilio fotosesijos šypsojomės kaip tada, kai būdami 18-os važinėjomės su savo pirmais automobiliais Klaipėdos gatvėmis, o tai tik universalas..Universalas, kaip ir pridera, yra ir praktiškas. Kaip tyčia turėjau pervežti nemažai daiktų, kurie, galvojau, tilps į bagažinę ir kažkiek ant galinės sėdynės dar. Vat ir ne - viskas ne tik sutilpo į bagažinę, bet ir jos uždangalas užsidarė. Praktiškumas - check.Ar check jį vairuoti? Taip! Neminėsiu jokių skaičių, degalų sąnaudų ar pagreičio sekundžių. Su šiuo universalu tiesiog labai malonu važiuoti. Važiuoklė suderinta kažkiek į sportiškesnę pusę, bet tarp Comfort ir Sport rėžimų juntamas nemažas skirtumas. Norint aštresnių emocijų reikia įsijungti sporto rėžimą. O vaikeli kaip tada smagu. Iš universalo daug nesitiki, bet šis viršija lūkesčius. Su lyg kiekvienu aštresniu posūkiu, staigesniu gazo paspaudimu šis liūtas visiškai pateisina ir elgiasi taip, kaip tikėtumeisi iš šiek tiek karštesnio hečbeko. Peugeot 508swO kartais užtenka tiesiog ramiai važiuoti miesto gatvėmis ir mėgautis. Sėdėdamas viduje jautiesi ypatingas, o praeivių žvilgsniai (kurių buvo labai daug!) tik patvirtina šį jausmą.Tad jeigu įprastas kasdienis universalas yra kaip senas turgus - praktiškas, nelabai įdomus ir tiesiog geras, šis Peugeot 508sw tai naujasis hipsterių turgus. Jis labai stilingas, modernus ir kietas. Jame būdamas jautiesi kažkuo geresnis. Ir taip jautiesi turbūt ne tik dėl jo išskirtinumo, bet ir dėl to, kad jis kainuoja daug - bandyto modelio kaina beveik 50 tūkst. eurų. Ar pirkčiau jį? Nežinau, nes bandyto modelio kaina pakankamai didelė, o prastesnės komplektacijos interjeras neteikia tokio prabangos ir stiliaus jausmo.Ar jis man patiko? Aš jį įsimylėjau! Tai pirmas ir kol kas vienintelis mano prancūziškas romanas, po kurio kas kartą gatvėje pamačius Peugeot 508sw apima toks pat jausmas, kaip prasilenkus su savo pirmąja mergina. Šis Peugeot nuostabus.P.S. tik prašyčiau grąžinkit man apvalų vairą. Ačiū.[gallery ids="8224,8219,8225,8220,8230,8221,8222,8233,8223,8231,8226,8232,8227,8235,8228,8229,8234,8236,8237,8238,8239"]
Skaityti
Šį kartą, kaip ir visus kitus, prieš važiuojant pasiimti automobilio kelių dienų test-draivui, stengiausi neturėti išankstinės nuomonės. Tik skirtingai nei kitais kartais kažkur pasamonėj jau šioks toks pesimizmas buvo atsiradęs kiek girdėjau tai Polo, tik prastesnė ir brangi. Rakteliai rankose - bus matyt kaip ten ištikrųjų.Giliai slėpdamas išankstinę nuomonę po keliais smegenų vingiais tik pamatęs naujajį blizgantį T-Cross’ą kieme maloniai nustembu - spalva linksma, o bendras automobilio dizainas visai nieko. Gal ne visiškai mano skonio, bet priekis labai gražus, o galas toks… dizaino nemėgstu aptarinėti, nes tai labai subjektyvu. Tam yra nuotraukos.Geriausia iš VolkswagenUžsivedu ir pradedu pirmuosius kilometrus, o čia jau Volkswagen’as rodo ką moka geriausiai. Su kiekvienu kilometru mano jausmai šiam automobiliui šyla: labai mėgstu VW technologijas. Centrinėje konsolėje esantis didelis ekranas aiškus, patogus, kaip VW ir priklauso, o geriausia dalis, kad muzikos garsą reguliuoti galima sukant ratuką, o ne ieškant kur paliesti ekraną. Genialumas slypi paprastume.Žiūriu koks mano greitis, o ten dar vienas ekranas. Kuris rodo ir greitį, ir žemėlapį, ir dar HD filmą sugebėtų parodyti. Puikus ir labai intuityvus spidometras. Tiesą sakant intuityvumas tai vienas iš faktorių, kuriuos pradėjau vertinti kiekviename automobilyje. Kartais ieškodamas kur rodomas laikas ar lauko temperatūra akis nuo kelio turiu nuleisti ilgesniam laikui, nei norėtųsi. Tad šios problemos čia nėra.Stovint prie raudono šviesoforo signalo ir tyrinėjant saloną už akių užkliuvo dar viena smulkmena. Tai puikiai pažįstama apvalaina b raidelė, kukliai įsitaisiusi ant garsiakalbio grotelių. Hm. Jungiam laidą ir bandom garso sistemą. T-Cross kątik gavo dar vieną riebų pliusą - mažiausiai tikėjausi, kad šitame mažutyje galėsiu garsiai ir kokybiškai klausytis mėgiamos muzikos. Nes variklio garsas čia muzikos tikrai nepakeis.Įranga šio mažučio tikrai su kaupu užkomplektuota, negalėčiau sugalvoti ko jame trūksta. Gal tik apdailos medžiagų kokybė tokia nevolkswageniškai prasta. Barška, kieta, kaip ir priklauso eiliniam šios klasės automobiliui. Ai, beje, šis kainuoja 28.310,-€. Tai gerai, kad sėdynės patogios, o vairas netgi super patogus. Vis paguoda.T-Cross labiau miškininkas nei atletasPrieš tai prakalbom apie variklį, kuris nepakeis kokybiškai skambančios muzikos. Tai pridėsiu, kad jis nesuteiks ir didelio adrenalino antplūdžio. Vieno litro turbininis TSI variklis išvysto 115 arklio galių, o šie arkliai suporuoti su septynių pavarų automatine DSG dėže varo priekinius ratus. Iki 100 kilometrų per valandą šis VW įsibegės per kiek daugiau nei 10 sekundžių. Tad reikalų turime ne su sportininku, užtad atitinkamos ir degalų sąnaudos: gamintojas nurodo kiek daugiau nei 5,5 litro, o mano važiavimo metu vidurkis rodė kiek virš 6 litrų. Šios sąnaudos jau po etapo kai supratau, kad čia ne Polo ir ne GTI.Visas aliuzijas į sportiškumą ištrynė ir važiuoklė. Ji normali. Nei per kieta, nei per minkšta normaliam važiavimui. Jau standartu tapo mano testuose pravažiavimas „betonke“, tad ten komforto didelio nejaučiau, bet ir nesedėjau it ant taburetės. Įskaitant ir tai, kad apautas šis hečbekas 18-os colių ratlankiais - važiavimo kokybė tikrai pakankamai gera (atsiprašau, Volkswagen, bet visureigiu aš šio didelio Polo nevadinsiu).Norint posūkius įveikti aštriau važiuoklė primins, kad sėdi čia pakankamai aukštai, kas beje yra labai maloni kasdienio vairavimo pozicija. T-Cross’as greituose posūkiuose linkęs svyruoti, pasitikėti juo čia stipriai negali. Kitą vertus - kodėl šiame automobilyje aš ieškau sportiškumo? Sportiškumui skirta jo sesė Polo. T-Cross’as savo stichijoje pasijautė užlipęs ant žvyrkelio. Dar geriau dviejų provėžų miško keliukas. Per daug į purvus lysti negalima, varomi tik priekiniai ratai, bet ten kur tos pačios jau minėtos Polo priekinis bamperis norėtų braukti per žemę - T-Cross’as važiuoja net nesumirksėjęs. O dar automobilio dydis toks, kad greičiausiai jokios išlindusios šakos nesubraižys automobilio kėbulo, nes jeigu prieš tai čia važiavo tikri džipai, reiškia atsirado pakankamai vietos T-Cross’ui.Jei būčiau žvejys manau būčiau susikrovęs meškeres ir važiavęs prie ežero. Vienintelė problemėlė tai bagažinės dydis. Nežinau kiek vietos užima standartinė žvejo kuprinė, bet faktas, kad keturių žvejų kompanija su savo įranga tilptų sunkiai. Yra mažas pagudravimas - galinė sėdynė stumdosi pirmyn ir atgal, taip praplėsdama bagažinės tūrį, tik tada daromoas kompromisas tarp gale sedinčiųjų patogumo ir šiek tiek didesnės bagažinės. Hečbekas, sedanas… krosoveris!?VW šį mažylį išdidžiai vadina krosoveriu. Pasigooglinau ką tai reiškia, kad galėčiau kuo objektyviau įvertinti. Neradau nieko konkretaus, bet iš keletos šaltinių susidariau tokį vaizdą: krosoveris (kitaip CUV) tai šiek tiek aukštesne važiuokle aprūpintas hečbekas, dažniausiai varomas priekiniais ratais. Orientuotas į stilių, miesto gyvenimą, ekonomiškumą.„Žinai, man atrodo šita mašina tiktų seneliam važinėti į sodą“,- pareiškia antroji pusė.Ankstesnis apibrėžimas ir Volkswagen spalvotas šio modelio pateikimas lyg ir apeliuoja į miesto jaunimą, bet… ši mintis apie senelius ir sodą man tikrai patiko. Tik vėl galvoju, ar seneliams reikia mašinos už 28 tūkstančius eurų? O gal jiems tiktų bazinis modelis už 16-ą? Bet ar bazinis modelis nebus prastai suręstas? Nežinau, bet ši pirkėjų kategorija man atrodo labai logiška.Ir apskritai, pabūkime filosofais, kur eina automobilių gamintojai? Anksčiau galėjau mintinai išvardyti visus visų pagrindinių gamintojų modelius. VW turėjo Polo, Golf, Jetta ir Passat. Audi buvo 80 ir 100. Na dar kietesni važinėjo su 90 ir 200 modeliais, o kiečiausi su V8.O dabar? Dabar aš įsivaizduoju, jog gamintojo biure, kur sprendžiami klausimai apie modelių gamą, yra nubrėžta Dekarto koordinačių sistema su X ir Y ašimis, gal netgi ir Z, ir kiekvienas modelis ten turi savo vietą, pvz.: -5 sportiškumas, +3 dydis, +7 komfortas. Ir tada karts nuo karto ateina strategai ir inžineriai ir sako: „žiūrėk, turim laisvą vietą ties +2;-1;-4, darom naują modelį!“Taip ir atsiranda visi šie modeliai, kurie nei hečbekai, nei sedanai, nei bet kas, ką žinojome anksčiau. Beprotystė tęsiasi ir toliau: prie Porsche visureigių mes jau pripratome, Alfa Romeo irgi. Bet Lamborghini? Ferrari? Ferrari džipas, Karlai!Lygiai taip pat aš iki galo taip ir nesupratau, kas yra šis T-Cross’as. Važiuoja neblogai, R-Line komplektacijoje nieko netrūksta, išvaizda išskirtinė ir visai simpatiška, apetitas priimtinas, bet tas jausmas, kad šis automobilis dar neapsisprendė kuo nori būti, nepaleidžia. Išvada visgi turi būti padaryta. Ar automobilis, kuris man turėjo nepatikti, pakeitė mano nuomonę? Ir taip, ir ne. Su keliais patobulinimais jis būtų nuostabus: reikėtų pažeminti važiuoklę, nuimti plastiko apsaugas, įdėti galingesnį variklį… kitais žodžiais tariant aš tiesiog rinkčiausi VW Polo. Tai nereiškia, kad T-Cross blogas automobilis, tiesiog jį išsirinks tie, kuriems stilius ir išvaizda rūpi labiau nei man. Ir tiems, kas mėgsta į žvejybą arba į sodą.Ir turiu prisipažinti, aš tiesiog labai mėgstu Polo.[gallery ids="8205,8203,8202,8201,8199,8198,8197,8188,8190,8192,8193,8194,8195,8196,8187,8185,8184,8182,8181,8179,8180,8176"]
Skaityti
Pasiimu naujojo Toyota Corolla sedano raktelius ir eidamas link automobilio jau dėlioju mūsų pažinties maršrutą. Pažintis bus trumpa - tik dvi dienos, tad norisi susipažinti visokiomis sąlygomis.Pakėlęs akis į automobilį suprantu, kad sąlygos nebus visokios. Kątik iš ofiso išėjęs kostiumuotas vadybininkas nevažiuoja į kaimą prie karvių, o skyriaus vadovė su aukštakulniais mažiausiai nori važiuoti į mišką pasivaikščiojimui tarp sąmanų paklotės. Vienbalsiai nuspręsta - su Corolla nuo asfalto nelipsime. Nes jeigu prieš 15 metų Corolla buvo pardavėjas - konsultantas, šiandien ji apsivilkusi geriausio mėnesio vadybininko rūbą.Lipu į automobilį su aiškiu išankstiniu nusistatymu. Žinau, kad šita mašina bus pagaminta labai gerai, panelė bus nebrangaus, bet patikimo plastiko, mygtukai bus nuobodūs, bet aiškūs, o įrangos sąrašas baigsis ties riba „kasdieniam naudojimui užteks ir tiek“. Dar žinojau, kad mano racionaliam mąstymui viskas greičiausiai patiks ir guosiu save, kad iš išskaičiavimo tai tikrai puiki mašina, bet negalėsiu pakęsti CVT dėžės skleidžiamo garso esant aukštesniems variklio sūkiams.Ir tik įlipus į Corollą ji man pradėjo kilometras po kilometro bandyti įrodinėti, kad mano nusistatymai yra klaidingi. Aš, kilometras po kilometro, vedinas savo giliai tūnančio užsispyrusio žemaičio, bandžiau ginčytis su jausmu, kad kai kur aš tikrai suklydau.Vidus - didžiulis žingsnis pirmynMano bandoma Corolla buvo Luxury Plus komplektacijos hibridas su 1.8 litro benzininiu varikliu. „Luxury“ ir net „Plus“ šiame pavadinime tikrai paminėti pelnytai. Prieš tai nemažai važinėjęs su vos kelių metų amžiaus Toyota Corolla negalėjau patikėti, kad tai šio automobilio įpėdinis.Mano tikėtasis plastikas čia buvo pakeistas gražiai persiųta šviesia odą primenančia medžiaga. Kitur stūksojo prabanga dvelkiantys blizgūs juodi paviršiai. Deja, prabanga jie dvelkė iki tol, kol prisiliesdavai. Jeigu visos durys būtų padengtos tokia prabanga - kriminalistam nebereikėtų nešiotis pirštų antspaudų paėmimo įrangos. Na, bet čia ne Toyota kalta, tiesiog mada dabar tokia, o nuo teplumo vaistai dar neišrasti.Centrinės konsolės dizainas elegantiškas ir gražiai nulietas. Šis žodis turbūt geriausiai apibūdina interjero linijų organiškumą - viskas savo vietose ir puikiai įsipaišo į bendrą visumą. Klimato kontrolės valdymo blokas ypatingai gražus, bet gaila, kad akis nuo kelio reikėjo nusukti norint surasti kur viena ar kita funkcija. Nors centrinis Ekranas ir nenustebino, bet skaitmeninis prietaisų skydelis - puikus. Ne toks įprastas ir patogus kaip pas automobilį iš Vokietijos, bet labai gražus. O jį papildo ant priekinio stiklo projektuojama pagrindinė informacija: greitis, navigacija, skambinančiojo vardas ir panašiai.Sportininku nebusIr taip benagrinėjant automobilio interjerą ir savybes jau Sukau antrą šimtą kilometrų užmiesčio keliu. Vis dar kantriai laukiau, kada gi tas baisus CVT dėžėmis apginkluotų automobilių garsas mane užknis ir galėsiu garsiai išreikšti nepasitenkinimą. Ir nesulaukiau. Ir tam yra net kelios priežastys.Pirma, tai kažkokiu būdu su naująja e-CVT pavarų dėže ir hibridine pavara, net ir spaudžiant akseleratoriaus paminą iki galo, garsas nebuvo toks blogas, kad būtų galima skųstis. Galima aiškiai jausti, kad automobilio garso izoliacija pagerėjo. Neišvengiamai tobulėja ir patys mechaniniai mazgai, kurie ir skleidžia tą garsą.Antra priežastis yra tai, kad sėdint už šio automobilio vairo net į galvą nešauna mintis „minti iki dugno“. Čia galime grįžti prie analogijos su kątik iš ofiso išėjusiu vadybininku: labai retu atveju pamatysite kostiumu apsirengusį vyruką sportuojantį sporto salėje. Norint tai daryti mažiausiai kas būtina - sportinė apranga, o tokią Toyota šeimoje apsivilkusios GT86 ir naujoji Supra.Važiuoja gerai. Tiesiog geraiViso su naujuoju Corolla sedanu pravažiavau kiek daugiau nei 300 kilometrų. Ir mieste, ir užmiestyje. Ir baisiąja „betonke“ Vilnius - Utena, ir puikiuoju Vilniaus aplinkkeliu. Kur ir kaip bevažiavau degalų sąnaudos neviršyjo 5 litrų šimtui kilometrų. Hibridinė sistema veikia nepriekaištingai, persijungimas tarp elektros ir vidaus degimo variklio rėžimų beveik nepastebimas. Sąnaudų rezultatas tikrai neblogas vertinant tai, kad nei akimirkai nesistengiau važiuoti ekonomiškiau ar taupiau. Automobilio važiuoklė tokia, kaip ir galima tikėtis iš šio segmento. Važiuojant „betonke“ jauti kiekvieną kelio sujungimą ar karščio iškeltą trampliną, bet jauti ir tiek. Važiavimo kokybės tikrai negadina. Į posūkius kaip lenktynininkas taip pat neįsisuksi, bet jau anksčiau aptarėme, kad aliuzijų į sportą su šia mašina nereikėtų turėti. Važiuoklė tiesiog daro savo darbą - automobilis užtikrintai stovi ant kelio įprastomis vairavimo sąlygomis. Neabejoju, kad žvyrkeliu taip pat nebūtų bėdos pravažiuoti, bet taip ir neišdrįsau ištepti kostiumo.Elektroniniai pagalbininkai - malonus funkcionalumasLabiausiai patikęs ir vis dar mane maloniai stebinantis dalykas tai elektroniniai vairavimo pagalbininkai. Užtrunka labai trumpai kol pripranti, jog pats automobilis stabdo ir bėgėjasi priklausomai nuo priekyje važiuojančio. Nors tai nėra išskirtinė funkciją šiam automobiliui - gera pasidžiaugti, kad ji yra. Kas šiek tiek labiau nustebino, tai automatinio prisiparkavimo sistema. Bet davęs jai vieną šansą daugiau nebedaviau. Kažkaip pagailo jos, kai sugalvojo jog reikėtų užlipti ant kelkraščio. Bet klysta net kompiuteriai, o ir sąlygos nebuvo idealios.Ta pati Corolla - tik geresnėApibendrinant lieka tik pagirti Toyotą už tikrai nuostabų naująjį Toyota Corolla dizainą. Tiek viduje, tiek išorėje automobilis nepasidarys gėdos jokiame stiliaus konkurse. O taip pat ir kokybės. Na, o charakteris liko toks pat: labai pareigingas vadybininkas, kuris visada atlieka jam patikėtą darbą. Tik su šiuo modeliu tą darbą atlieka patogiau, prabangiau ir gerokai stilingiau.Bandyto automobilio kaina 30.010€.
Skaityti